pilnareikšmis

pilnareĩkšmis, -ė adj. (2) turintis savarankišką nominatyvinę reikšmę: Prieveiksmis yra nekaitoma pilnareikšmė kalbos dalis LKGI11. Pilnareikšmiai ir iš dalies desemantizuoti veiksmažodžiai KlbI189.